- lukštas
- 1 lùkštas sm. (2, 4) K bot. 1. P, Gd, Škn vėdryninių šeimos augalas, pelkinė puriena (Caltha palustris): Pievos žėlė beregint: geltonieji lukštai, saulės krisleliai, balos, gegužės, kvynai – jau puošė žaliąjį pievų rūbelį LzP. Gerosios žolės pranyksta, pasilieka tiktai blogosios … vendrykščios, lukštai ir t. t. VŽ1905,66. Koks čia šienas – lùkštai i daugiau nėko Kal. Vaikai! eikit į pievą, lukštų apsikaišyt parnešit! Stak. 2. J.Jabl, Kv, Vl žr. lūgnė; vandens lelija: Visas pakraštys užaugo lukštaĩs Slk. Mūsų ežere daug lukštų̃ Ds. ^ Kitų javai kaip lukštai (geri), o muno kaip nusprogę Dr. Žaltys, ant lùkšto pasikabinęs, siūbuo[ja] ant vandens, taip tupiu namuose, niekur neiškeliu kojos, neišeinu J. Sudžiūvęs kaip žaltys ant lukšto (apie šykštuolį, kuris, sau gailėdamas, badauja, turėdamas ką valgyti) Kos33. Dreba kaip velnias ant lùkšto Krž. Sudžiūs kaip žaltys ant lukšto Rt. Kaip lukšto bijokis, kad velnias neišeitų iš vandens (?) Kos32.
Dictionary of the Lithuanian Language.